Žilvinas Kasteckas
Gydytojas  Osteopatas

Jei nekliudome, naujagimis intuityviai geba žaisti tonusu – trumpam patekti į hipertonusą ir vėl jį atleisti, neužgoždamas kvėpavimo, širdies ritmo, virškinimo ar kitų organizmo ritmų. O mes, ilgainiui apsigyvenę tonuse, jo nebeatpažįstame. Hipertonusas tampa savaime suprantama ir lyg normalia gyvenimo dalimi.

Autizmas — kai kūnas kalba kitokia kalba. O mūsų užduotis – išmokti jos klausytis.

Mano straipsnis (preprint) tarptautinėje mokslinių tyrimų duomenų bazėje Zenodo. Somatic Dominance and the Suppression of Autonomic Self-Regulation https://doi.org/10.5281/zenodo.17057733

Neurofiziologijoje žinomas vadinamasis Default Mode Network – smegenų tinklas, kuris aktyvuojasi tada, kai nustojame sąmoningai ką nors veikti. Būtent tuo metu vyksta gilesnės įžvalgos, refleksija, kūrybiniai procesai. Tai smegenų „buvimo režimas“, kuris ypač svarbus mūsų tapatumo, atminties ir emocinio balanso suvokimui. Paradoksalu, bet iš tiesų mes geriausiai suprantame, kai neieškome supratimo per pastangas.

Arterinis kraujospūdis susireguliavo. Dėmesys su noru keistis tapo kryptimi, o ne kova. Jis išmoko judėti pirmyn taip, kaip teka upė.

Yra vieta žmoguje, kur susitinka du pasauliai – valingas ir nevalingas. Tai ne teorija, o gyvas jausmas. Ne technika, o būsenos pajauta. Ten – kvėpavimas. Ten – diafragma. Ten – mes.

Apie išnykusią ir jau metus nesugrįžusią migreną sužinojau praeitą savaitę, kai netikėtai, beveik po metų susitikome parduotuvėje. 

Suprasti ir daug ką suvokti prireikė ne vienų gyvenimo, mokslo, darbo ir praktikos metų.

Kai nurimstame ir išmokstame įsiklausyti į save, pasitikėti savo vidiniu žinojimu ir potencialu, prasideda transformacijos procesas. Tuomet atrandame vidinę erdvę, sveikatą ir pajuntame visa apimantį palengvėjimą.

Kaip padėti sau, kaip nuraminti protą ir atkurti pusiausvyrą, kaip paleisti savigydos procesą ir atrasti sveikatą, kaip prisiminti kelią į būseną, patirtą apsilankymo metu, kaip šią būseną kaskart susigrąžinti ir išsaugoti...

Skirkime minutę ar kelias sau. Savo dėmesio, rankų ir kvėpavimo pagalba pasiųskime atsipalaidavimo žinią visam organizmui. Mūsų rankos veiks kūną lokaliai, o dėmesys ir kvėpavimas globaliai.

Būdami dėmesingi pastebėsime, kad viskas yra susiję, todėl kūno pojūčiai reiškiasi mintyse, o proto poveikis jaučiamas ir realizuojasi kūne. Mums, suaugusiesiems sveikatos ir ligos idėjos yra glaudžiai susijusios su filosofiniais, religiniais ir socialiniais įsitikinimais, nusistovėjusiomis tradicijomis ir modeliais.

Osteopatijos metodai leidžia įsiklausyti į paciento organizmą kaip visumą ir suteikti visapusišką bei visus organus ir sistemas apimančią osteopatinę pagalbą.

Neutralumas mūsų organizmui būtinas ir gyvybiškai svarbus. Šis dėmesingas ir visa apimantis buvimas leidžia atsirasti vietai mūsų viduje ir atsinaujinti.

Būdami dėmesingi sau ir supančiai aplinkai, pradėsime dažniau jausti tai, ką iki šiol kartais pastebėdavome ir manydavome ateinant iš išorės. Tai pilnatvės ir pakankamumo jausmas. Pilnatvės, kuri yra savaime gyva mumyse ir kuriai nereikia reišmingumo ar įvertinimo...

Optimali sveikata priklauso nuo harmoningo santykio tarp organų ir audinių judesių, jų funkcijos ir struktūros.

Mūsų kūnas yra nuolatinėse pusiausvyros paieškose. Nors fizinis kūnas yra tik mūsų dalis, tačiau, nepriklausomai nuo proto ir dvasios būsenos, jis autonomiškai savyje visuomet ieško pusiausvyros.

Osteopatinės pagalbos dėka galima ne tik identifikuoti priežastis, bet ir padėti organizmui atkurti homeostazę, subalansuoti kvėpavimo sistemos ir diaframos veiklą, simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos pusiausvyrą, išmokti giliai atsipalaiduoti ir atstatyti savo kūno normalias fiziologines funkcijas.

Kiekvienas žmogus atėjęs čia gauna besąlygišką dėmesį ir rūpi man, kaip kažkam rūpi ir nežinomas Hemingvėjaus personažas. Kartais mūsų kūnas tiesiog nori būti išgirstas ir ieško į ką atsiremti. O tada prasideda kelionė – kartu su manimi, per klausymą ir stebėjimą, veikimą ir neveikimą, ramybę ir tylą. Ir kas svarbiausia – kelionė į patį save. Gana dažnai užtenka tik karto, kad vėl atrastumėte kelią ir prisimintumėt.  

Tai visiškai realūs kūno jutimai, nes išnykus audinių spaudimo, tempimo, sutankėjimo ir kitiems sutrikimus lėmusiems reiškiniams, organizmas sugrįžo į sau įprastus vietos, erdvės ir funkcijos fiziologinius parametrus. Panašūs fiziologiniai judėjimo ir kvėpavimo procesai vyksta visuose žmogaus organų sistemose, organuose bei audiniuose. Šia išsilaisvinusia ir naujai užgimusia vidine erdve ima tekėti gyvybė, atsiranda subtilus gyvumo pojūtis, pasklindantis po visą kūną.