SIMPATINĖ IR PARASIMPATINĖ NERVŲ SISTEMA

Žmogaus organizmo nervų sistemos funkcijos skirstomos į dvi dideles grupes: animalines (somatines) ir vegetacines (autonomines). Animalinės funkcijos – tai mūsų valingi judesiai, kuriuos atlieka skersaruožiai griaučių raumenys, veikiant somatinei nervų sistemai. Tai gebėjimas judėti, reaguoti, keistis aplinkoje. O vegetacinės funkcijos – tai vidaus organų darbas: širdies plakimas, kvėpavimas, virškinimas, augimas, vidaus sekrecijos liaukų veikla ir kita. Šios funkcijos valdomos autonominės nervų sistemos, kuri dalijasi į dvi – simpatinę ir parasimpatinę.

Somatinė nervų sistema ir autonominė nervų sistema veikia viena šalia kitos, tarsi dvi upės, tekančios lygiagrečiai, tačiau viena kitai tiesiogiai nepavaldžios. Mes negalime savo valia sustabdyti širdies plakimo ar priversti kraujagyslės susitraukti. Tuo pat metu negalime sąmoningai reguliuoti tulžies išsiskyrimo ar hormonų pusiausvyros. Bet mes turime netiesioginį poveikį – per skersaruožius raumenis, per savo kūno būseną ir centrinei nervų sistemai būdingą gebėjimą jausti, stebėti ir rinktis.

Širdies veikla, kaip ir kvėpavimas, kaip akių mirksėjimas ar seilių išsiskyrimas – mūsų viduje vyksta savaime. Tai tūkstančiai procesų, kurių mes sąmoningai nevaldome, bet kurie kuria mūsų gyvybės pagrindą. Tik protas kartais apgauna, sukeldamas iliuziją, kad viską galime kontroliuoti. Tačiau tikroji sveikata ir pusiausvyra gimsta ne iš kontrolės, o iš gebėjimo įsiklausyti ir priimti.

Senosios Rytų tradicijos, tokios kaip ajurveda, daoizmas ar budizmas, jau prieš tūkstančius metų suvokė šį dvilypumą. Ida ir Pingala, Yin ir Yang – visa tai žymi priešingybių sąveiką, kuri veda į pusiausvyrą. Šiuolaikinė medicina šią sąvoką atpažįsta simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos santykyje. Simpatinė sistema mobilizuoja, aktyvuoja, ruošia kovoti ar bėgti. Parasimpatinė sistema ramina, regeneruoja, atstato.

Naujausi tyrimai rodo, kad net 80% visų ligų vienaip ar kitaip susijusios su šios pusiausvyros sutrikimu. Kai simpatinė nervų sistema dominuoja, kyla ilgalaikis stresas, didėja kortizolio, adrenalino lygiai, kraujospūdis, cholesterolio kiekis kraujyje. Kūnas tampa įsitempęs, reaktyvus. Ilgainiui ši būsena silpnina imuninę sistemą, trikdo virškinimą, miegą, širdies ir kraujagyslių veiklą.

Sveikame organizme tarp somatinės ir autonominės nervų sistemos yra subtili sąveika. Griaučių raumenų tonusas palaikomas optimalus, kvėpavimas laisvas, o vidaus organai dirba sklandžiai. Tačiau nuolatinė įtampa, baimės, pervargimas išbalansuoja šią sąveiką. Per didelė somatinės sistemos kontrolė – nuolatinis raumenų hipertonusas – spaudžia simpatinę nervų sistemą, kuri ima dominuoti. Tada prarandame ryšį su atsipalaidavimo ir regeneracijos procesais, kuriuos palaiko parasimpatinė sistema.

Kaip sugrįžti į pusiausvyrą?

Pirmiausia – stebėti. Neutraliai stebėti savo kvėpavimą, kūno įtampą, jausmus. Lyg širdies sistolę ir diastolę – įtampą ir atsipalaidavimą. Lyg diafragmos judėjimą įkvėpiant ir iškvėpiant. Lyg mažų vaikų gebėjimą natūraliai svajoti ir sustoti, įsiklausyti į tylą tarp veikimo ir neveikimo. Lyg gamtos ramybę saulei leidžiantis – kai net vėjas ir paukščiai akimirkai nutyla. Stebėti visus šiuos išorinius ir vidinius procesus lyg iš šalies, neutraliai.

Antra – sąmoningas poilsis. Tikras poilsis – tai ne tik miegas. Tai būsena, kai protas tampa neutralus ir nevertina, kai gebame priimti gyvenimo tėkmę be perteklinės kontrolės. Poilsis gali būti aktyvus – pasivaikščiojimas, kūryba, kvėpavimo pratimai – ar pasyvus – meditacija, tylos akimirka gamtoje. Svarbiausia – būti ten, kur proto banga nuslūgsta, o vidinė širdies, kvėpavimo ir kūno dermė ima skambėti savaime.

Biodinaminė osteopatija – viena iš praktikų, kuri subtiliai, be prievartos padeda prisiminti šį vidinį ritmą. Per švelnius prisilietimus, per erdvės kūrimą organizmui, kad jis pats prisimintų savo pirminę harmoniją. Nes, mūsų kūnas žino, kaip grįžti į pusiausvyrą. Mums tereikia netrukdyti, o tik stebėti, įsiklausyti ir leisti.

Kaip širdis, kuri susitraukia ir atsipalaiduoja. Kaip kvėpavimas, kuris įkvepia ir iškvepia. Kaip gyvenimas, kuris teka tarp veikimo ir neveikimo.