Žilvinas Kasteckas
Gydytojas  Osteopatas

Kas iš tiesų vyksta konsultacijos metu, kai nebandome kūno priversti pasikeisti? Apie kontrolę, fiziologinę būseną, pasirinkimą ir sąlygas, kuriose gyvas organizmas gali pats rasti kitą kelią.

Ne visada organizmui reikia dar vieno poveikio ar technikos. Kartais svarbiau, ar jis geba sumažinti aktyvumą, keisti būseną ir atsistatyti, kai poreikis mobilizacijai jau praėjo.

Kartais didžiausia išmintis – ne veikti, o netrukdyti. Apie jautrumą, autoreguliaciją ir gebėjimą sustoti akimirka anksčiau.

Kvapas kartais pasiekia mus anksčiau nei mintis. Uoslė – vienintelis pojūtis, kuris veikia kitaip nei visi jutimai.

Kvėpavimas per vieną šnervę nėra tik mechaninis reiškinys. Tai subtilus organizmo būsenos atspindys, susijęs su autonomine nervų sistema.

Kvėpavimas nėra tik funkcija – jis atspindi fiziologinę būseną. Kai sistema nebegrįžta į savo pradinę padėtį, keičiasi ne tik mechanika, bet ir reguliacijos galimybės.

Ar parasimpatinę nervų sistemą tikrai reikia stimuliuoti? Kartais tai, ką laikome jos „silpnumu“, gali būti visos autonominės reguliacijos poslinkis. Straipsnis apie fiziologinę pusiausvyrą, kvėpavimą ir organizmo savireguliaciją.

Fiziologija nuolat primena paprastą, bet nepatogią tiesą: kūnas nėra atskirų dalių suma. Tai santykių visuma, kurioje nervų, hormonų, kvėpavimo, kraujotakos ir audinių mechanika veikia kartu. Todėl klinikinis klausimas dažnai nėra tik apie tai, ką dar daryti, bet ir apie tai, ko nedaryti. Kartais svarbiausias pokytis įvyksta ne per aktyvų įsikišimą, o per leidimą organizmui grįžti prie savo reguliacinių gebėjimų.

Savireguliacija – tai biologinis procesas, paremtas autonominės nervų sistemos veikla. Apie ritmą, tonusą, sąlygas ir kūno gebėjimą reguliuotis.

Biodinaminė osteopatija – tai osteopatijos kryptis, besigilinanti į organizmo, organų sistemų bei organų ritmus, kuriuos stebėdamas ir vertindamas, osteopatas ieško sutrikimus sukėlusių priežasčių, kad padėtų atkurti prarastą organo, sistemos ir viso organizmo balansą.