KVAPAS, KURIS PASIEKIA ANKSČIAU NEI MINTIS

Kodėl kvapas kartais atrodo pasiekia anksčiau nei mintis?

Neseniai vienoje laidoje išgirdau psichologo mintį, kad visi mūsų jutimai pirmiausia keliauja per smegenų gumburą, o tik tada pasiekia sąmoningą suvokimą. Tai iš esmės teisinga. Tačiau ne visai pilna. 

Ir tai man priminė vieną labai įdomų, bet dažnai pamirštamą fiziologinį faktą. 

Yra vienas pojūtis, kuris šią taisyklę šiek tiek apeina. 

Uoslė. 

Ir kodėl kvapas anksčiau nei mintis?

Skirtingai nei rega, klausa ar lytėjimas, uoslės signalai pirmiausia nepraeina per smegenų gumburą (thalamus) – struktūrą, kuri daugeliui kitų jutimų veikia kaip savotiška persiuntimo ir atrankos stotis. Vietoje to, uoslės kelias nuo pat pradžių susijęs su smegenų sritimis, kurios dalyvauja emocijų, atminties ir būsenų reguliacijoje (amygdala, hippocampus). 

Uoslės filogenezė ir pati sistema evoliuciškai susiformavo kitaip nei vėliau atsiradusios jutimo sistemos, todėl jos signalai į žievę patenka ne per gumburą kaip pagrindinį relinį centrą, o per tiesiogines jungtis su limbinėmis struktūromis.

Galbūt todėl kvapas veikia taip greitai — dar prieš tai, kai spėjame jį įvardinti, jis jau būna kažką pakeitęs. 

Ankstyvuose stuburiniuose kvapas buvo viena svarbiausių orientacijos priemonių. Jis padėdavo rasti maistą, atpažinti pavojų, pasirinkti partnerį. Tokiose situacijose svarbiausia buvo ne analizuoti, o sureaguoti.

Galbūt todėl ši sistema iki šiol išlaikė savo savitumą – ji veikia trumpesniu keliu, greičiau ir su mažiau tarpinio „filtravimo“. Kvapas pirmiausia pasiekia sritis, susijusias su emocijomis ir atmintimi, ir tik vėliau tampa aiškiai įvardijamas. 

Galbūt todėl kvapas veikia taip greitai — dar prieš tai, kai spėjame jį įvardinti, jis jau būna kažką pakeitęs. 

Nuotaiką. Prisiminimą. Net kūno būseną. Tą keistą aiškumą – lyg kažką jau žinotume, nors dar nesuprantame. 

Kartais prisiminimai iškyla taip, tarsi būtų įvykę vakar. 

Tai įdomi detalė, ir ji atveria platesnį klausimą. 

Ar visi mūsų pojūčiai pirmiausia tampa suprasti, o tik po to – patirti? O gal kai kurie jų veikia atvirkščiai? Pirmiausia pakeičia būseną, o tik tada tampa suvokiami. 

Kvėpavimas ir uoslė čia susitinka labai subtiliai. Kvėpuodami mes ne tik judiname orą. Mes nuolat veikiame sistemas, kurios reguliuoja mūsų vidinę būseną. 

Ir ne viskas šiame procese pereina per sąmoningą kontrolę. Kai kurie signalai organizme veikia tiesiogiai. 

Jei ši tema jums artima, galite paskaityti ir ankstesnę įžvalgą:

Nosies ciklas ir autonominė nervų sistema: kas vyksta kvėpuojant per vieną šnervę?

https://www.zilvinaskasteckas.lt/post/nosies-ciklas-ir-autonominė-nervų-sistema-kvepavimas