Žilvinas Kasteckas
Gydytojas  Osteopatas

Sveika širdis niekada neplaka visiškai vienodai. Širdies ritmo variabilumas (HRV) atspindi ne tik širdies darbą, bet ir organizmo gebėjimą prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių sąlygų. Ką šis rodiklis gali pasakyti apie autoreguliaciją, kvėpavimą ir bendrą organizmo būseną?

Kvėpavimas atrodo paprastas. Įkvepiame. Iškvepiame. Tačiau tarp šių dviejų judesių yra dar kažkas — pauzė.

Kvapas kartais pasiekia mus anksčiau nei mintis. Uoslė – vienintelis pojūtis, kuris veikia kitaip nei visi jutimai.

Kvėpavimas nėra tik funkcija – jis atspindi fiziologinę būseną. Kai sistema nebegrįžta į savo pradinę padėtį, keičiasi ne tik mechanika, bet ir reguliacijos galimybės.

Fiziologija nuolat primena paprastą, bet nepatogią tiesą: kūnas nėra atskirų dalių suma. Tai santykių visuma, kurioje nervų, hormonų, kvėpavimo, kraujotakos ir audinių mechanika veikia kartu. Todėl klinikinis klausimas dažnai nėra tik apie tai, ką dar daryti, bet ir apie tai, ko nedaryti. Kartais svarbiausias pokytis įvyksta ne per aktyvų įsikišimą, o per leidimą organizmui grįžti prie savo reguliacinių gebėjimų.

Kintant diafragmos judėjimo amplitudei, keičiasi plaučių tūrio ir talpos rodikliai, krūtinplėvės ertmės slėgis bei kitos audinių charakteristikos. Padidėję rodikliai liudija apie pastovų tarpuplaučio ertmės organų ir širdies spaudimą. Taigi, diafragma ar krūtinplėvė, pilvaplėvė ar fascijos, raumenys ar kitos organizmo struktūros ne tik atskiria, bet ir sujungia visą organizmą į visumą.