KAIP PAGERINTI LIMFOS APYTAKĄ IR APYKAITĄ

Limfinė sistema – viena iš dviejų pagrindinių žmogaus organizmo skysčių apytakos sistemų. Ji tyliai ir kantriai saugo mus nuo žalingų aplinkos veiksnių, stiprina imunitetą, padeda palaikyti vidinę švarą ir darną.

Limfoje iš audinių kaupiasi atliekos, nereikalingi medžiagų apykaitos produktai, kurie vėliau filtruojami, neutralizuojami ir pašalinami iš organizmo. Išvalytas limfos skystis vėl grįžta į kraujotaką, todėl pagrindinė limfotakos užduotis – ne tik pernešti imunines ląsteles, bet ir aktyviai prisidėti prie organizmo išvalymo bei apsaugos.

Sklandi limfos cirkuliacija – tai tarsi gyvybės upė, palaikanti sveikatos gyvybingumą. Daugelis simptomų, iš pirmo žvilgsnio atrodantys nesusiję, kaip kūno ar galvos skausmai, pilvo pūtimas, odos problemos ar šąlančios galūnės, dažnai rodo, kad limfinei sistemai trūksta sklandaus darbo ir jai reikia pagalbos.

Svarbu žinoti ir gerai suprasti organizme vykstančius fiziologinius procesus ir biodinamiką, susijusią su limfos apytaka. Vertindami organizmą kaip visumą, galime pastebėti problemines vietas, kurios stabdo limfos tekėjimą. 

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad, pavyzdžiui, įtampa pečių juostoje ar bendras raumenų hipertonusas nėra reikšmingi, tačiau iš tiesų – jie turi didelę įtaką. Kaklo ir pečių juostos raumenų įtampa tiesiogiai trikdo limfos apytaką, ypač jungo venos srityje, kur limfa susilieja su veniniu krauju. Šiame taške bet kokia įtampa lėtina ir mažina limfos tėkmę. Lėtinio streso sąlygotas raumenų hipertonusas taip pat kenkia – neatsipalaidavę raumenys negali tinkamai dalyvauti limfos apytakoje, nes jų judesių amplitudė per maža, kad paskatintų sklandų skysčių tekėjimą. Įsitempęs raumuo nepajėgia generuoti reikiamos limfos srovės. Tad sąmoningas dėmesys įtampos mažinimui tampa viena iš esminių limfotakos atkūrimo priemonių.

Ypatingai svarbios limfos cirkuliacijos struktūros yra pilve: tai retroperitoninis limfos rezervuaras ir Chyli cisterna, kurios darbą tiesiogiai veikia diafragma ir kvėpavimo funkcija. Todėl fiziologiškas ir tinkamas kvėpavimas yra vienas iš kertinių limfotakos variklių. Diafragminis (pilvinis) kvėpavimas ypač stipriai skatina limfos apytaką ir apykaitą.

Nors dėl fiziologinių ypatumų moterų kvėpavimas dažniau būna krūtininis (prisitaikymas būsimiems nėštumams), vis tiek galima sąmoningai padidinti diafragminį kvėpavimo elementą. Juk vaikystėje, nepriklausomai nuo lyties, kūdikių ir vaikų kvėpavimas natūraliai yra labiau diafragminis. Net riebalų kaupimosi lokalizacijos skirtumai tarp vyrų ir moterų daro įtaką limfos tekėjimui, bet žinant šiuos niuansus galima padėti procesui vykti sklandžiau.

Norint palaikyti gerą limfotaką, labai svarbu sumažinti streso lygį, palaikyti taisyklingą laikyseną, sąmoningai kvėpuoti, judėti. Fizinis aktyvumas ir tinkamas atsipalaidavimas ne tik suaktyvina limfos cirkuliaciją, bet ir pagerina audinių aprūpinimą deguonimi, stimuliuoja kraujotaką, stiprina raumenis, kurie veikia kaip natūralus siurblys limfai.

Prakaitavimas – per judesį, sportą ar pirties procedūras – padeda organizmui natūraliai pašalinti toksinus per odą, taip palengvindamas limfinei sistemai tenkantį darbą. Tinkamas vandens kiekis kasdienėje mityboje, lengva, nevaržanti apranga, atsakinga mityba ir vaistažolių arbatos – visi šie paprasti dalykai stiprina limfos upės tėkmę mūsų viduje.

Kartais limfinei sistemai prireikia išorinės pagalbos. Kvalifikuotas masažas, limfodrenažas, o ypač osteopatinis limfodrenažas – gali būti labai veiksmingi įrankiai, ne tik tiesiogiai stimuliuojantys limfotaką, bet ir subalansuojantys visas susijusias organizmo sistemas. Osteopatinės technikos subtiliai veikia pagrindines limfos įtekėjimo į veninę sistemą vietas, didžiuosius limfos latakus ir sritis, diafragmos ir krūtinės ląstos judrumą, simpatinę ir parasimpatinę nervų sistemas bei kitas svarbias organizmo limfotakoje dalyvaujančias struktūras. 

Svarbu prisiminti: jeigu limfos cirkuliacija sutrikusi dėl gilesnių organizmo problemų, tokių kaip širdies, inkstų ar kitų organų pažeidimai, reikalingas atidesnis požiūris ir galbūt kitokios pagalbos formos.

Mūsų kūnas – tai jautri, gyva ekosistema, kurioje viskas susiję. Limfinė sistema – tarsi tyli upė, tekanti mūsų viduje. Atidumas sau, švelnus dėmesys savo kvėpavimui, judesiui, sąmoningas poilsis ir pagarba kūno poreikiams – visa tai padeda limfai tekėti laisvai, kaip numatė gamta: ramiai, švariai ir gyvybingai.