ESTETIKA OSTEOPATIJOJE: KAI KŪNAS PRAŽYSTA IŠ VIDAUS

Sveikata ir grožis. Grožis ir sveikata. Osteopatijoje tai du vienas kitą papildantys ir susiliejantys pradai.

Grožis – lyg ir subjektyvi sąvoka. Bet kai žmogus spinduliuoja sveikatą – jį pastebime. Jis mums gražus. Kažkuo artimas.

Išorinis grožis – tarsi šviesa iš vidaus. Kai kūnas atranda pusiausvyrą, kai nurimsta įtampos ir vėl imi kvėpuoti giliau – atsiveria ne tik sveikata. Atsiveria ir veidas. Tarsi žiedas, kuris ilgai laukė lietaus.

Per daugelį metų praktikos vis dažniau matau, kaip švelnios, tačiau gilios osteopatinės technikos, ypač kranialinė ir biodinaminė osteopatija, daro tiesioginį poveikį veido estetikai. Kai atkuriama kaukolės – tiek veidinės, tiek smegeninės dalies – pusiausvyra, kai pagerėja kraujotaka, limfotaka, kai atsipalaiduoja giluminiai raumenys, fascijos ir smegenų dangalai, kai audiniai vėl ima kvėpuoti – atsiveria ir veidas. Tarsi pražysta. Kartais tai nutinka vos per vieną susitikimą. Kartais – palaipsniui. Bet poveikis dažnai būna netikėtai gilus.

Besigilindamas į estetiką osteopatijoje, atradau ir biodinaminių technikų tylų, bet stiprų poveikį audinių regeneracijai ir jų atsinaujinimo ritmui.

Vertindamas žmogų kaip visumą, pirmiausia žiūriu į jo laikyseną, odą, raumenų tonusą, veido įtampas – į tai, ką kūnas sako dar prieš tariant žodį. Veidas ir laikysena – pirmosios struktūros, atskleidžiančios, ką patiriame viduje. Stresą, nerimą, užslėptas emocijas dažnai pirmiausia išduoda veidas. Nazolabialinės raukšlės, įtemptas apatinio žandikaulio sąnarys, spazmuoti kramtomieji raumenys, pavargęs žvilgsnis, netaisyklinga veido simetrija – visa tai nėra tik estetiniai pokyčiai. Tai ženklai. Kūno kalba, bylojanti apie disfunkciją, kurios dar nejaučiame kaip skausmo.

Tokioje ankstyvoje fazėje osteopatinis prisilietimas padeda ne tik atkurti estetinį vaizdą, bet ir subtiliai pasiekti gilesnes priežastis – tai, kas kūne jau pradėję slysti iš pusiausvyros.

Estetika osteopatijoje – tai tarsi prevencija. Išorinis vidinio pasaulio ir būsenos atspindys. Subtili pagalba kūnui, dar prieš jam pradedant šauktis pagalbos skausmu. Tai ne apie išorinį pataisymą. Tai apie prisilietimą prie esmės – to, kas slypi po paviršiumi.

Kartais reikia tiek nedaug, kad kūnas prisimintų save. Kad žvilgsnis vėl imtų spindėti. Kad veidas vėl švytėtų šypsena, unikaliu grožiu ir ramybe. Kad leistum sau…

Leistum sau pražysti...