Žilvinas Kasteckas
Gydytojas  Osteopatas

Kaulas nėra pasyvi konstrukcija. Jis nuolat persitvarko pagal hormoninius, mechaninius ir nervinius signalus. Ką tai gali reikšti osteoporozės vystymuisi ir kodėl vien kalcio bei vitamino D nepakanka visam procesui paaiškinti?

Mes mokomės būti pasiruošę tam, kad geriau prisitaikytume. Tačiau kas nutinka, kai pasirengimas nustoja būti epizodinis ir tampa ilgalaike būsena? Apie sąlyginius refleksus, anticipaciją, kvėpavimą ir reguliacinę talpą.

Sveika širdis niekada neplaka visiškai vienodai. Širdies ritmo variabilumas (HRV) atspindi ne tik širdies darbą, bet ir organizmo gebėjimą prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių sąlygų. Ką šis rodiklis gali pasakyti apie autoreguliaciją, kvėpavimą ir bendrą organizmo būseną?

Kvėpavimo metodikos gali būti naudingos. Tačiau problema prasideda tada, kai metodiką supainiojame su organizmo gebėjimu reguliuotis.

Kvėpavimas nuolat keičiasi. Širdis niekada neplaka idealiai vienodu ritmu. Svyruoja kraujospūdis, nervų sistemos aktyvumas bei dėmesys. Galbūt būtent ši nuolatinė dinamika ir yra vienas svarbiausių gyvybės požymių.

Žmogaus kūnas nėra statiškas objektas, o gyva, nuolat kintanti visuma, kurios prigimtinė logika – ne taisymas, o prisitaikymas ir savireguliacija, kur terapija ir autoreguliacija atranda savo pusiausvyrą.