ATODŪSIO SVARBA. KVĖPAVIMO ĮTAKA KRAUJOTAKAI IR VISAM ORGANIZMUI

Mūsų kvėpavimas užtikrina ne tik deguonies įsisavinimo funkciją, bet turi didelę reikšmę ir įtaka daugeliui gyvybinių procesų organizme. 

Kvėpuojant krūtinplėvės (tarppleurinės) ertmės slėgio kitimai ir diafragmos judesiai veikia ne tik plaučius, bet ir tuščiąsias venas. Neigiamas slėgis jas išplečia, kraujas siurbiamas iš periferijos į krūtinės ląstą ir kartu lengviau grįžta į dešinįjį prieširdį. Įkvėpimo kvėpavimo raumenims susitraukus, krūtinės ląstos tūris didėja, tada krūtinplėvės ertmės slėgis mažėja, alveolės plečiasi ir oras patenka į plaučius. Įkvėpimo metu mažėjantis slėgis krūtinplėvės ertmėje išplečia krūtinės ertmėje esančias didžiąsias venas ir mažina priešinimąsi kraujui tekėti į širdį. Susitraukdama diafragma nusileidžia ir didina slėgį pilvo ertmėje, todėl greitėja kraujo tekėjimas iš pilvo ertmės venų į krūtinės ląstos venas, o atgalinę tėkmę į kojų venas sustabdo užsidarę venų vožtuvai. 

Diafragmos judėjimas, krūtinplėvės, krūtinės ir plaučių tūrių bei talpų kitimai veikia visą kūną. Funkcinės liekamosios plaučių talpos didėjimas gali rodyti ne tik progresuojančius bronchų obstrukcinius pakitimus, bet ir bronchų lygiųjų raumenų ir diafragmos raumenų spazmus ar hipertonusą. Tuomet kažkam, dėl pastoviai padidėjusio slėgio pilvo ertmėje, vystosi disfunkcijos, įgaunančios gastroesophaginio refliukso, skrandžio ar dylikapirštės opų, žarnyno divertikulų ir daugelio kitų patologinių procesų išraišką. 

Kvėpavimas yra nevalingas procesas, tačiau jį galima kontroliuoti ir valingai, pvz., sukelti trumpalaikę hiperventiliaciją ar sulaikyti kvėpavimą. Tai lemia galvos smegenų žievės ir limbinių struktūrų poveikis respiraciniams neuronams. Kalbėdami ar kitu valingu poveikiu, stresu ar įtampa mes labai dažnai sutrikdome savo kvėpavimą bei neleidžiame jam sugrįžti į pusiausvyrą. Žmogaus fiziologijos mokslas kalba apie atodūsio svarbą, kai dėl nevienodos ventiliacijos sumažėja tam tikrų dalių plaučių tamprumas ir sveikas žmogus kelis ar keliolika kartų per valandą atsidūsta. Tuomet aktyvinami dirginamieji iritaciniai receptoriai, kurie turi ryšį su parasimpatinės nervų sistemos juntamuoju klajoklio nervo branduoliu ir vienąkart įkvepiama giliau. Šis atodūsis veikia ne tik plaučių funkciją lokaliai, bet ir visą organizmą globaliai. Mes jaučiame, kad po gilaus atodūsio tarsi palenvėjo, viduje atsirando vietos ir atlėgo. Taigi, atodūsio ir kvėpavimo svarba yra neįkainojama.

Stebėkime savo kūną, vidinę erdvę, besikeičiantį kvėpavimą ir atsirandantį atodūsį… Mūsų neutrali būsena ir jos dėka sugrįžęs natūralus ir tinkamas kvėpavimas padės organizmui atkurti pusiausvyrą ir harmoniją.