BIODINAMIKA OSTEOPATIJOJE

Biodinaminė osteopatija – tai osteopatijos kryptis, besigilinanti į organizmo, organų sistemų bei organų ritmus, kuriuos stebėdamas ir vertindamas, osteopatas ieško sutrikimus sukėlusių priežasčių, kad padėtų atkurti prarastą organo, sistemos ir viso organizmo balansą. Išlavintais kūno ir rankų jutimais, osteopatas gali diagnozuoti organizmo įtampas ir pakitimus, kurie yra nebūtinai ten, kur pasireiškia negalavimas. Įtampos organizme dažnai sukuria ydingas grandines, kurias suardyti prireikia nemažai paciento ir osteopato pastangų. Pavyzdžiui, po komplikuoto kirmėlinės ataugos (apendicito) pašalinimo operacijos susidaręs randas ir sąaugos kartais suformuoja netaisyklingą laikyseną, tai sukelia juosmeninės dalies stuburo iškrypimą, o vėliau kaklinės dalies disfunkciją, įvairius skausmus, gana dažnai net galvos. Kiaušidės ar žarnyno uždegimas bei dirginimo simptomai sukelia juosmens skausmą. Diafragmos įtampa – gastroezofaginį refliuksą ar nugaros skausmą ir t.t. Visi šie pavyzdžiai rodo, kokia sudėtinga ir kaip glaudžiai susijusi yra organizmo visuma.

Osteopatas, atradęs šias įtampas ar jų grandines, turi atrasti ir sveikatą – t. y. padėti organui ar organų sistemai atkurti sveikus ir fiziologinius ryšius su visu organizmu. Sugrąžinti organo, raumens, fascijos, audinio paslankumą, judesių amplitudę, kraujo pritekėjimą ar nutekėjimą ir pan. Kartu su mechaniniu poveikiu, t. y. audinių, organų ar tam tikrų organizmo taškų spaudimu ar veikimu, naudojamos ir biodinaminės technikos, kurias būtų galima pavadinti rezonansinėmis. Osteopatas, aptikęs sutrikusį ritmą organe ar organų sistemoje, ieško juose dar išlikusio ar aplinkiniuose audiniuose bei organuose esančio fiziologinio ritmo ir funkcijų palaikymo, nukreipdamas dėmesį į regeneracinius ir organizmo balansą atstatančius procesus, tokiu būdu paskatindamas gijimo ir sveikimo eigą.