METODAI IR TECHNIKOS
Konsultacijos metu yra taikomi įvairūs klinikinės fiziologijos bei osteopatijos metodai ir technikos. Darbas su kūnu visada parenkamas individualiai, atsižvelgiant į esamą audinių būklę, funkcinius ryšius ir organizmo savireguliacijos galimybes.
Praktikoje tai reiškia aktyvų, bet saugų darbą su kūno struktūromis, padedant joms sumažinti perteklinę įtampą, paleisti ilgalaikes ir funkciją ribojančias dekompensacijas bei sudaryti sąlygas natūraliai fiziologinei funkcijai atkurti. Darbas vyksta per tiesioginį poveikį, judesį, audinių reakcijos stebėjimą ir jų pokyčius laike.
Osteopatijoje išskiriamos kelios pagrindinės kryptys, kurios tarpusavyje persipina ir papildo viena kitą. Jos nėra taikomos atskirai ar mechaniškai – pasirinkimas visada priklauso nuo to, kaip konkrečiu metu funkcionuoja organizmas kaip visuma.
STRUKTŪRINĖ OSTEOPATIJA
Struktūrinė osteopatija apima darbą su atramos–judėjimo sistema: stuburu, sąnariais, raumenimis, raiščiais ir fascijomis. Taikomos švelnios, tikslinės technikos, padedančios audiniams sumažinti perteklinį tonusą, atkurti judrumą ir funkciją.
Šis darbas svarbus tuomet, kai kūnas ilgą laiką prisitaikė prie apkrovos, traumos, pasikartojančių disfunkciškų judesių ar streso, o įtampa tapo nuolatine būsena. Atkūrus judesio ir audinių elastingumo balansą, keičiasi ir bendras organizmo funkcionavimas.
VISCERALINĖ OSTEOPATIJA
Visceralinė osteopatija – tai darbas su vidaus organų judrumu ir jų tarpusavio ryšiais per krūtinės ląstą ir pilvo sieną. Vidaus organų padėtis, judesys ir įtampa tiesiogiai susiję su kvėpavimu, laikysena, kraujotaka ir limfotaka, slėgių pasiskirstymu ir autonomine nervų sistema.
Šių technikų tikslas – atkurti organų judesio ir slėgių pusiausvyrą, sudaryti sąlygas laisvesniam kvėpavimui ir efektyvesnei savireguliacijai. Darbas vyksta švelniai, atsižvelgiant į audinių reakcijas ir bendrą organizmo būklę.
KRANIALINĖ OSTEOPATIJA
Kranialinė osteopatija apima darbą su kaukolės–kryžkaulio sistema, nervų sistemos ritmais ir giliąja audinių įtampa. Šios technikos padeda mažinti vidinę įtampą, gerinti nervinės sistemos adaptaciją ir atkurti funkcinį balansą.
Darbas vyksta taikant švelnų tiesioginį poveikį, stebint organizmo reakcijas ir leidžiant audiniams palaipsniui sugrįžti į pusiausvyrą. Kranialinės technikos dažnai derinamos su kitais metodais, kai svarbus bendras reguliacijos ir organizmo homeostazės atkūrimas.
BIODINAMINĖ OSTEOPATIJA
Biodinaminė osteopatija apjungia visas osteopatijos kryptis ir orientuojasi į organizmo savireguliacijos procesus. Čia darbas vyksta siekiant sudaryti palankiausias fiziologines sąlygas, kuriose kūnas pats gali atkurti ritmą, funkciją ir vidinę pusiausvyrą.
Didelis dėmesys skiriamas audinių būsenai, kvėpavimo dinamikai, autonominei nervų sistemai ir organizmo gebėjimui prisitaikyti be perteklinės valingos kontrolės. Tai aktyvus procesas, kuriame terapinis prisilietimas, neutralumas ir stebėjimas veikia kartu.
Susisiekti galite užpildę formą arba: